(1) Srautinis gręžimas: Po nuolatinio lazerio švitinimo medžiagos centre susidaro duobė, o tada išlydyta medžiaga greitai pašalinama deguonies srautu, bendraašiu su lazerio spinduliu, kad susidarytų skylė. Paprastai skylės dydis yra susijęs su plokštės storiu. Vidutinis greitojo gręžimo skylės skersmuo yra pusė plokštės storio. Todėl sraigtinio gręžimo skylės skersmuo yra didesnis, o ne apvalus storesnėms plokštėms. Jis netinka dalims, kurioms keliami aukštesni reikalavimai (pvz., alyvos sieto vamzdžiams), ir gali būti naudojamas tik atliekoms. Be to, kadangi perforacijai naudojamas deguonies slėgis yra toks pat kaip ir pjovimui, purslų kiekis yra didesnis.
(2) Impulsinis gręžimas: mažam medžiagos kiekiui išlydyti arba išgarinti naudojamas didelės didžiausios galios impulsinis lazeris. Oras arba azotas dažnai naudojami kaip pagalbinės dujos, siekiant sumažinti skylės išsiplėtimą dėl egzoterminės oksidacijos. Pjovimo metu dujų slėgis yra mažesnis už deguonies slėgį. Kiekvienas impulsinis lazeris sukuria tik mažą dalelių čiurkšlę, kuri palaipsniui prasiskverbia gilyn, todėl storoms plokštelėms perforuoti reikia kelių sekundžių.
Užbaigus perforaciją, pagalbinės dujos nedelsiant pakeičiamos deguonimi pjovimui. Tokiu būdu perforacijos skersmuo yra mažesnis, o perforacijos kokybė geresnė nei gręžiant pūtimu. Šiam tikslui naudojamas lazeris turėtų turėti ne tik didelę išėjimo galią, bet dar svarbiau – spindulio laiko ir erdvės charakteristikas, todėl bendras skersinio srauto CO2 lazeris negali atitikti pjovimo lazeriu reikalavimų. Be to, impulsiniam perforavimui taip pat reikalinga patikimesnė dujų valdymo sistema, kad būtų galima perjungti dujų tipą ir slėgį bei kontroliuoti perforacijos laiką.
